įeiti


įeiti
įeĩti intr. 1. SD392, R, H eiti į vidų, įžengti: Intėjaũ pirkion Jz. Inė̃jo į tą pakajų ir atsisėdo LB180. Keliskart anuos vyrus įeĩnant ir išeinant pamatė Jrk76. Inė̃jęs pas žmogų nei labos dienos neduoda Rdm. Ineidamas nešūkavau, išeidamas neūkavau LTR(Ds). Imta, durys atplėšta ir iñeita Rdm. Iš lauko įeĩk (įveĩk) į vidų J. Tik įeisi – kaip šuo, nutvėręs blyną, ir vėl eik Ukm. Durys pančiu užsukta ..., negaliu inteĩt VoL303. Vagis pro langą norėjo ineĩtienai, tik žmonės apmatė Km. Įeinamieji bilietai ar čia parduodami? J.Jabl. Tai inteĩna tas karaliūnaitis in vidurį pažiūrėt LB162. Aš įeinu į darželį JD505. Ir įėjo į darželį ir paskynė rūtą JD730. Kaip įeisi į saklyčią, tai manę gedėsi JD39. Į svirnelį įeidamas, tetušelį sveikindamas: ar mun leisi dukrelę šį mylą rudenelį StnD14. Aneĩk pirkion! Ad. Anbrido anas vandenin ir anẽjo duobėn (paskendo) Gdr. Kurs vėl įeiti (įeina) pro duris, tas est piemuo avių VlnE80. Peržegnok mus įenčius, taip ir išenčius, miels pone! PG. Įent (įeinant) į namus KZ43,376. Giesmė apie garbę Christaus karaliaus, kurią jam darė žmonės, inents ing Hierusalem 159. ^ Įeinant akys kaista, išeinant pakaušis LTR(Šll). Ineĩt kelias platus, išeit – siauras Trgn. Dvaro vartai platūs įeiti, siauri išeiti LTR. Ardvi vartai būt įeit, bet ankšti išeit B. Šuva šuniui pavyd į kuknią įeit Sim. | refl.: Insieinu priesienin, pasižiūriu palubin Ant. Ko čia beįė̃jetavs (beįsiėjota) judu, šuniu? J.sugebėti, turėti galimybių įžengti: Kas eina, tas įeĩna Rm. Iš krašto įeĩnamas smėlis [prie ežero] Ėr. Neįeinama bala Ėr. Kad ir ineinama žemė, vadinsis sala Zr. Aš neinejau aukštona klėtelėn Mrk. Giltinė įeit per tuos langus DP202.einant pasiekti: Da neįėjau į pusę aslelės JV997. | prk.: Ar net septyniasdešimt puslapių inejau (perskaičiau) Lp.būti sąlygoms užeiti dirbti: Negalì įeĩt į dirvą (šlapia, negalima laukuose dirbti) Skr. Anksti mes negalim įeĩt ant laukus Pn. 2. atvykti (į kur): Vienu būdu ant to pasaulio įeimè, tokiąjag išeiga ižg jo išeit turime DP33. Idant kiekvienas ... su tavimi įeitų̃ anon gyvaton amžinon DP181.prk. įsigauti, patekti: Šitie visi vargai ing pasaulį įėjo DP583. Badas įeĩs į pilvą, kad būsi nevalgęs Šts. ^ Pro vieną ausį įejo, pro antrą išejo S.Dauk.Lp apsigyventi: Mes jau naujon pirkion inẽjom Ml. Dabar į tą gyvenimą Plaušinis įė̃jo (atėjo į žentus) Skr. 3. įslinkti, įvažiuoti, įplaukti (susisiekimo priemonei): Karieta bematant įė̃jo į mišką Rm. Da neįėjo visas vežimas į kluoną (galas liko lauke) Gs. Laivas įėjo į uostą . | refl.: Automobilis įsiėjo tiesiog į minią .Mšg įtekėti: Mituva įeĩna į Nemuną po Jurbarku Jrb. Gulbinas ties Pilviškiais įeĩna į Šešupę Gs. Audrupys įeĩna Sartų ežeran Rk. Įeinamoji srovė .įsiveržti: Reik užkaišioti skyles, kad vė[ja]s neįeitų S.Dauk.pratilpti: Durys siauros, spinta neįeĩs Skdv. 4. refl. įsitraukti, imti greitai eiti: Kaip insieina, tai ir šlubavimo nebežymu Ds. Pradėjus eiti kojos buvo sustingusios, paskui įsiėjaũ Š.refl. imti greitai važiuoti: Traukinys iš palengvo juda, kol įsieina Ll.refl. imti smarkiai dirbti: Kaip įsieĩs girnos, mals smulkiai – reik, kad įsieĩtų Šts. Pradžioj nesiseka [darbas], toliau įsieĩs Gs.refl. imti normaliai pasirodyti: „Ateičiai“ jau įsiėjus, kartą vasarą užėjau pas Dambrauską .įsileisti (į ką): Kap ji ineĩna šnekėt, tai visa net juda Brt. Į kalbą neįejus, išpasakot negal Krtn. 5. galėti eiti: Jau greit neįjeinù Brt. Per adyną šešis verstus ineinì Lp. Kad ir senas, dar įeĩna Jrb. 6. praslinkti (apie laiką): Mėnuo buvo įejęs, ir nebepriėmė mano skundo Šts. Trys dienos kad įeis, gali dar vekselį protestuoti Šts. 7. įsirėžti: Pievos skvernas įeĩna į dirbamą žemę Pn. 8. būti, pasidaryti sudedamąja dalimi: Pasakėčiomis S. Stanevičius labiausiai išgarsėjo ir kaip klasikas įėjo į lietuvių literatūrą . 9. tilpti, sutilpti: Šešias sienas apmečiau [audeklo], ale įė̃jo Bsg. Gal da įeĩs dvidešimtas posmas Pc. Jokia pašauklùkė neineĩna [audžiant] Rdm. 10. įlįsti, įsmigti: Vinis įėjo į medį . Kylys gerai įėjo į skylę Jnš. 11. pasiekti (kurią kainą): Javai pavasarį įeĩs į didelę kainą Lnkv. Greitai karvė į keturias tūkstantes įeĩs Krš. Maišas įeis į penkias dešimtis rublių Ėr. 12. būti gaunamam: Tie keturi rubliai piningų įėjo A1884,289. Įejo par šimtą rublių daugiau Plng. Kožną dieną vis piningas ineĩta Pgg. 13. sulaukti (kurio amžiaus): Įejaũ į dvidešimtus metus Skp. Užbuvau, į tokį ilgą amžių įejau, laikas mirti Šts. Izaokas buvo įejęs ing senatvės amžiaus dienas I. 14. patekti, pakliūti: Į tokią bėdą įė̃jo žmogus Pn. Įẽjo į vargus, įkrito į ligas, ir paliko visi turtai par nėką Plng. Daug vargų buvo iškentėjęs ir į skolą buvo įejęs S.Dauk. | Ineik jo padėjiman, tai pamatysi, kaip bus Ds. 15. virsti, tapti: Buvo tokia punktuali, kad jos punktualumas įejo net į vietos žmonių priežodį A.Vien. 16. įgyti (ko): Tas žmogus įejo į didelius piningus Šv. Kad tik būt gero pašaro, ganyklos, kaipmat gali į gyvolius įeĩti Užv. | prk.: Į garbę įeimi R27. Geran ūpan įėjęs rašo į savo pažįstamus . 17. persiimti (kuo): Mūsų atstovams yra įėję madon daug žadėti ir maža tesėti . Palinkimas derėtis yra įėjęs į jų kūną ir kraują J.Balč. Žmonys buvo įeję į puikybę Šts. 18. pasisekti, pavykti: Juk tu supranti, kad tas darbas gerai neįeis Skr. | refl.: Kai neinseĩna, tai nieko nepadarysi Trgn. 19. sueiti (į kokius nors santykius): Artimieji karaliai įėjo į prietelystę su Salemonu S.Stan. Idant neįeitų̃ ing sūdą su tarnais savais DP171. Jeigu bernaitis ir mergaitė įeina moterystėn todėl, kad vienas ant kito atsiremtų, juodu daro gerai Blv. Ot kur gerai inẽj[o] žentuosna! Lp.lytiškai santykiauti: Ir stojos vakaro metu, jog ėmė dukterį savo Leą ir atvedė ją jop, o ansjen įėjo jon Ch1Moz29,23.
◊ į akìs įeĩti būti gerai matomam: Drin savo šviesumo arba žibėjimo visiemus įeit ing akis DP458.
į gálvą įeĩti imti svaiginti: Tik vieną stikliuką išmečiau, ir tai jau galvõn inẽjo Ds.
į gálvą (pakáušį Jdr) įeĩti sugalvoti: Buvau krautuvė[je], o neįẽjo į galvą paimti cukraus Dr. Nė vienam neįėjo į galvą mintis, kad ne vaikų tai kaltė I.Simon.
į metùs įeĩti sulaukti pilnametystės: Paskui įėjau į metus J.Jabl.
į šìrdį įeĩti Plng sugalvoti: Ir kodrilei įeiti tokios dūmos ing jūsų širdį? BPII30.
į vėžès įeĩti surasti teisingą gyvenimo ar veikimo būdą: Niekis, vaikinas greit įeis į vėžes .
\ eiti; anteiti; apeiti; ateiti; daeiti; įeiti; išeiti; paišeiti; nueiti; panueiti; paeiti; padeiti; pareiti; papareiti; pereiti; pieeiti; praeiti; prieiti; razeiti; parazeiti; sueiti; pasueiti; užeiti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • įeiti — įei̇̃ti vksm. Į kiẽmą įėjaũ pro varteliùs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • įlįsti — įlį̃sti, į̃lenda, įliñdo intr. K; SD400, R 1. įsmigti: Man rakštis įliñdo an koją Rm. Kartu vilkosi įlindusi jos (katytės) krūtinėn strėlė J.Bil. 2. į vidų, į siaurą vietą, į tankmę įeiti, įsiskverbti: Priėdė, atsigėrė ir įlindo į plyšį J.Jabl …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įtraukti — Š, BŽ45, NdŽ; SD392, Q143, Sut, M, ŠT48 1. tr. traukiant paviršiumi įtempti, įvilkti į vidų: Įtrauk vežimą į vazaunią J. Ratus į pastogę reikėjo įtraukti, o ne ant kiemo palikti Vkš. | refl. tr.: Išsikinkė jisai arklį, įsitraukė vežimėlį ir nuėjo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įvesti — įvèsti, į̃veda, į̃vedė tr. DŽ1; SD1198, SD403, H169, R, R113, MŽ, MŽ147, Sut, M, LL285 1. padėti įeiti: Įvèsk vaiką vidun Š. Kas tavi čia į̃vedė, kaip tu įejai? Yl. Viena kita [gimdyvė] už rankos invedamà [į bažnyčią] Žž. Bobelės nunešė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • leisti — leisti, leidžia, leido (leidė) I. duoti sutikimą, laisvę. 1. tr., intr. SD311 duoti sutikimą kam nors ką daryti: Ar tau leidė mama tą knygą nusipirkt? Vb. Žilvine, žalteli, leiski leiski mus į tėvelių šalį aplankyt namus S.Nėr. Ji tėvų neleidama… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • orlaidis — orlaidis, ė adj. (1) skiriamas orui įleisti, įeiti: Įvairiose šalmo vietose yra orlaidžių skylučių orui įeiti rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pareiti — pareĩti intr. 1. H, R einant sugrįžti: Pareinù namo, gi žiūriu – nieko nebėr Pg. Iš Tilžės, iš Karaliaučiaus pareinù KBI45. Vyrai jau pietų pareina J.Jabl. Jau trečia diena kaip nebepareina rš. Parein jauteliai būbaudami KlvD6. Aš benoriu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pataikyti — Š, Rtr, NdŽ, KŽ; L, LL172 1. intr. kliudyti: Nešaudyk, pataikysi in akį Lbv. Vaikas man pataikė per akį su sniegu Ėr. Gerai da, kad pataikė par kojas LKT331(Gdr). Kirvis atšoko, ir rankon pataikiau Aln. Jis jam pataikė per galvą su lazda i užmušė …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prileisti — I. duoti prisiartinti, duoti įeiti, duoti darytis. 1. tr. SD306 duoti prieiti, prisiartinti: Prasto žmogaus prie pono neprileisdavo Jnšk. Ne iš tolo munęs neprileido pri vyro Vkš. Prileisk jį prie savęs J. Ne, ne, jis nebeprileisiąs prie savo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • siauras — 1 siaũras, à adj. (4) K, Rtr; WP79, H, R, Sut, M 1. kuris mažo skersio, pločio; pršn. platus: Ankštus, siauras SD391. Rankovės ankštos, o audimas siaũras J. Siaura biržė ŽŪŽ122. Rėžiai buvo platesni, o pusrėžiai siauresnì Ms. Siaura lenta… …   Dictionary of the Lithuanian Language